Sporto Klubo "Fankas" trenerių komanda VISIEMS, kuriems svarbi sveikata, rekomenduoja perskaityti ypatingai gera mokslinį straipsnį apie treniruojamus raumenis, apie jų poveikį ne tik mūsų sveikatai, riebalų pertekliui, medžiagų apykaitai.

Raumenys palaiko kūno ir smegenų fizinę formą

Judėjimas sustiprina širdį bei plaučius ir užtikrina gerą fizinę formą – tai žinome jau daugelį metų. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad raumenų aktyvumo vaidmuo žmogaus sveikatai gerokai svarbesnis nei manyta. Pasmegeninė liauka ir kasa gamina hormonus, kontroliuojančius kūno augimą ir medžiagų apykaitą, o aktyvūs raumenys išskiria reguliuojančias signalines medžiagas.

Kai kurios šios medžiagos veikia lokaliai ir sukuria palankesnes sąlygas aplink esančių raumenų ląstelių veiklai, kitos cirkuliuoja kartu su krauju į kitas kūno dalis ir veikia, pavyzdžiui, smegenų, kepenų ir riebalines ląsteles. Taigi raumenys veikia kaip endokrininė liauka, hormonus gaminantis organas, bendrai kontroliuojantis sąveiką tarp nesuskaičiuojamų organizmo ląstelių, audinių ir organų. Vadinasi, į raumenis turime žiūrėti kitomis akimis. Raumenys – labai svarbūs mūsų kūno sveikatai, jie būtini normaliai fizinei bei protinei veiklai. Tačiau raumenys turi veikti aktyviai.

Nuo didelio krūvio raumenys plyšta

Kad raumenys gamina hormonus, prieš dešimtį metų atrado danų mokslininkė Bente Klarlund Pedersen. „Rigshospitalet“ ligoninės „Centre of Inflammation and Metabolism“ (CIM) tyrimų centre atlikusi tyrimą, ji nustatė, kad dirbdami raumenys išskiria didelį kiekį medžiagos, vadinamos interleukinu-6 (IL-6). Ši medžiaga mokslo pasaulyje jau buvo žinoma: pažeidus audinį ją išskiria imuninės sistemos ląstelės. Todėl mokslininkės nenustebino, kad labai aktyviai sportuojant arba dirbant kraujyje padidėja IL-6 koncentracija. Nuo didelio krūvio kai kurios raumeninės skaidulos plyšta, ir imuninė sistema padeda gydyti žaizdas.

Pilną straipsnio versiją rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas" NR.5-2010.